Pastarosiomis dienomis daliai gyventojų pradėtos mokėti jų sukauptos lėšos iš antrosios pakopos pensijų fondų. Lietuvos bankas įspėja – tuo gali pasinaudoti sukčiai.
„Sukčiai stengiasi pasinaudoti tokiomis situacijomis – jie taikosi į žmonių nežinojimą, neapdairumą ar skubėjimą ir siekia išvilioti pinigus. Raginame gyventojus išlikti budrius, nepriimti skubotų sprendimų dėl pinigų investavimo ir jokiu būdu neatiduoti savo lėšų sukčiams“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė.
Gyventojai raginami neatskleisti elektroninės bankininkystės duomenų, nespausti įtartinų nuorodų ir netvirtinti neinicijuotų mokėjimų.
Lietuvos bankas primena, kad nei finansų įstaigos, nei valstybės institucijos neprašo pervesti pinigų ar atskleisti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų. Kilus įtarimų, rekomenduojama nedelsiant nutraukti bendravimą ir kreiptis į savo finansų įstaigą arba teisėsaugą. Viena didžiausių grėsmių – investicinis sukčiavimas. Juo išviliojamos didžiausios sumos, kai kuriais atvejais jos siekia ir šimtus tūkstančių eurų.
Paprastai iš pradžių sukčiai siūlo investuoti nedidelėmis sumomis (100–200 Eur), vėliau kuria „greitos sėkmės“ iliuziją – rodo netikrus grafikus, tariamus sandorius arba „didėjantį pelną“. Panaudodami ir psichologinį spaudimą, jie siekia įtikinti auką investuoti vis daugiau. Galiausiai, žmogui nusprendus atsiimti pinigus, sukčiai dingsta.
Pasitaiko ir atvejų, kai sukčiai apsimeta teisininkais ir už mokestį siūlo susigrąžinti prarastas lėšas – gavę pinigus, jie taip pat dingsta.
Dažniausiai investiciniai sukčiai vilioja aukas telefonu. Kadangi iš antrosios pakopos pensijų fondų gyventojai gali atsiimti didesnes sumas, svarbu netapti jų taikiniu.
Lietuvos bankas primena: kuo didesnė siūloma grąža, tuo didesnė ir rizika prarasti dalį ar visas investuotas lėšas. Didelės grąžos be rizikos nebūna. Jei nesuprantate produkto ar su juo susijusių rizikų, neinvestuokite į jį.
Lietuvos bankas su sukčiavimu kovoja nuolat, tai viena prioritetinių sričių – tiek per finansų rinkos priežiūrą, tiek per gyventojų finansinį švietimą, tiek ir bendromis pastangomis su kitomis institucijomis. Iš naujausių priemonių – Lietuvos bankas kartu su Vyriausybe pristatė teisės aktų paketą: juo stiprinama vartotojų apsauga, o mokėjimo paslaugų teikėjams suteikiama daugiau priemonių ir atsakomybės kovojant su finansiniu sukčiavimu.
