Lietuvos ekonomika šiuos metus pradėjo gana sparčiu augimu. Daugelio ekonomikos veiklų pardavimai didėjo. Skatinama intensyvėjančio namų ūkių vartojimo ir atsigaunančių investicijų Lietuvos ekonomika šiemet ir toliau turėtų augti. Tačiau JAV prekybos politikos sprendimai ir nežinomybė, susijusi su jais, tikėtina, ūkio augimą slopins.
Komentuoja Darius ImbrasasLietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
Valstybės duomenų agentūros išankstinio įverčio duomenimis, 2025 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Lietuvos ekonomika padidėjo 0,6 proc. ir buvo 3,2 proc. didesnė nei prieš metus. Daugiausia prie tokios ekonomikos raidos prisidėjo pramonės, statybos, mažmeninės ir didmeninės prekybos veiklos.
Šių metų pradžioje pramonė augo sparčiausiu tempu nuo rusijos karo Ukrainoje pradžios. Pirmąjį ketvirtį pramonės pardavimai buvo 6,1 proc. didesni nei praėjusių metų paskutinį ketvirtį ir daugiau kaip 8,0 proc. didesni nei prieš metus. Nors 2/3 ketvirtinio pardavimų padidėjimo lėmė naftos perdirbimo veikla, augo ir daugelio kitų apdirbamosios gamybos šakų pardavimai. Mažesnius pardavimus fiksavo tik tekstilės ir avalynės gamybos ir automobilių pramonės įmonės. Pastebėtina tai, kad apdirbamosios gamybos, be dideliais svyravimais pasižyminčios naftos perdirbimo veiklos, pardavimai pirmąjį ketvirtį buvo didžiausi nuo duomenų skelbimo pradžios, t. y. viršijo gamybos apimtį, fiksuotą prieš rusijos karą Ukrainoje.
Tolesniam pramonės augimui iššūkių kels JAV prekybos politikos sprendimai ir nežinomybė, susijusi su jais. Šie veiksniai Lietuvos pramonės įmonių rezultatus veiks tiek tiesiogiai, nes Lietuvos įmonėms bus sunkiau konkuruoti eksportuojant savo produkciją į JAV, tiek netiesiogiai, nes bus sunkiau konkuruoti ir kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybių įmonėms, kurios Lietuvos produkciją integruoja į savo gaminamus produktus ir juos eksportuoja į JAV. Ilgesniu laikotarpiu pramonės pardavimams įtakos gali turėti ir dėl netikrumo atidedami įmonių investiciniai sprendimai.
Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių nuotaikos kol kas reikšmingiau nesuprastėjo, tačiau tai greičiausiai laikina. Europos Komisijos (EK) skelbiamas Lietuvos apdirbamosios gamybos pasitikėjimo rodiklis 2025 m. pirmąjį ketvirtį buvo artimas ilgalaikiam vidurkiui. Įmonės turimų užsakymų lygį vertina geriausiai nuo 2023 m. pabaigos, o lūkesčiai dėl pardavimų artimiausią ketvirtį nors ir yra mažesni, nei buvo praėjusių metų pabaigoje, tačiau taip pat išlieka artimi ilgalaikei tendencijai. Vis dėlto tikėtina, kad toks geras padėties vertinimas yra laikinas. Atnaujinamose tarptautinių institucijų prognozėse numatoma silpnesnė daugelio pasaulio šalių ekonominė raida. Pavyzdžiui, balandžio 22 d. paskelbtame vertinime Tarptautinis valiutos fondas sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozes tiek šiems, tiek kitiems metams. Numatoma, kad lėčiau augs daugelio pasaulio valstybių ekonomikos. Slopstančią euro zonos – didžiausios Lietuvos prekybos partnerės – ekonomikos raidą indikuoja ir naujausi sudėtinio pirkimo vadybininkų indekso (angl. Kompozitiniai pirkimo vadovų indeksas) rezultatai. Balandžio mėn. jo reikšmė buvo žemiausia šiais metais ir buvo ties 50 punktų riba, kuri skiria augimą nuo nuosmukio. Nors gamybos rodikliai teberodė nedidelį augimą, tačiau nenustojantis mažėti užsakymų skaičius sunkiai leidžia tikėtis tokios raidos ir ateityje. Tai nepalankiai veiks ir Lietuvos įmonių, gaminančių tarpinio vartojimo produktus, užsakymus.
Statybos sektoriaus darbų apimtis tebėra didelė. 2025 m. sausio–vasario mėn. vidutinė statybos sektoriaus darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, beveik nepakito ir buvo 0,5 proc. mažesnė nei praėjusių metų paskutinį ketvirtį. Vis dėlto, palyginti su prieš metus buvusiu lygiu, statybos darbų atliekama beveik 13 proc. daugiau. Pastarųjų mėnesių statybos sektoriaus stabtelėjimui daugiausia įtakos turėjo nuo istorinių aukštumų nusileidusi inžinerinių statinių statybos apimtis. Vis dėlto šio statybos segmento darbų apimtis ir toliau turėtų išlikti gana aukšto lygio dėl ES paramos fondų lėšų srautų ir valdžios sektoriaus investicijų. Kitų statybos segmentų pastarųjų mėnesių tendencijos buvo palankesnės: istoriškai aukšto lygio vis dar yra užsienyje atliekamų statybos darbų apimtis, mažėjančios palūkanų normos gyvina būsto statybų segmentą, pasiekusi kelių metų žemumas į viršų pradėjo stiebtis ir negyvenamosios paskirties statinių statyba. Statybos sektoriaus įmonių nuotaikos šių metų pradžioje buvo geresnės nei ilgalaikis vidurkis, jos palankiai vertina tiek šiuo metu turimų užsakymų apimtį, tiek darbuotojų poreikį jiems įgyvendinti.
Trumpam paūmėjusi infliacija ir mokestiniai pakeitimai slopino tiek mažmeninės prekybos aktyvumą, tiek namų ūkių vartojimą. 2025 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, sumenko 3,0 proc. ir buvo tik 0,6 proc. didesnė nei prieš metus. Per pirmąjį ketvirtį sumenko daugelio prekių grupių pardavimai, augimas buvo fiksuotas tik drabužių ir avalynės, vaistų ir medicinos reikmenų, internetinėje prekyboje. Dėl padidintų degalų akcizų ir įvestos CO2 dedamosios itin sumenko automobilių degalų mažmeninė prekyba, jos apyvarta pirmąjį ketvirtį buvo 13,0 proc. mažesnė nei praėjusių metų pabaigoje ir beveik šeštadaliu mažesnė nei prieš metus. Tikėtina, kad toks smarkus krytis labiausiai sietinas su transporto sektoriaus įmonių sprendimu pigesnius degalus piltis kaimyninėse šalyse, nes, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, fiksuota itin didelė dyzelino pardavimų korekcija, o benzino ir gamtinių dujų pardavimų korekcija buvo nedidelė. Vis dėlto, metų pradžiai buvus sudėtingai, mažmeninės prekybos įmonių nuotaikos gerėja. Remiantis EK skelbiamais verslo tendencijų tyrimo duomenimis, kovo mėn. mažmeninės prekybos įmonių pasitikėjimo rodiklis buvo aukščiausias nuo praėjusių metų vidurio, jį itin palankiai veikė įmonių lūkesčiai dėl pardavimų augimo artimiausią ketvirtį. Vis dėlto tokį įmonių optimizmą gali nuslopinti atsargesni namų ūkių vartojimo sprendimai. Nors šiuo metu namų ūkių finansinė padėtis tebėra gera ir jie vis dar palankiai vertina tiek esamo momento, tiek artimiausių 12 mėn. tinkamumą įsigyti didesnių pirkinių, nežinomybė dėl ateities gali lemti atsargiau planuojamas išlaidas. Tą rodo į žemiausią lygį nuo 2023 m. pabaigos nusiritęs vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kurį labiausia veikė pesimistiškesni lūkesčiai tiek dėl namų ūkių finansinės padėties, tiek dėl bendros ekonominės situacijos.
Rinkos paslaugų sektorius tebėra vienas pagrindinių ekonomikos augimo variklių. Remiantis šių metų sausio–vasario mėn. duomenimis, apskaičiuotais palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, rinkos paslaugų sektoriaus pardavimai buvo 0,7 proc. didesni nei praėjusių metų paskutinį ketvirtį ir 6,5 proc. didesni nei prieš metus. Labiausiai prie rinkos paslaugų pardavimų augimo prisidėjo transporto ir saugojimo bei nekilnojamojo turto (NT) operacijų paslaugos. Transporto ir saugojimo pardavimų augimą, tikėtina, lemia suaktyvėjusi euro zonos apdirbamoji gamyba ir įmonių siekis sukaupti atsargų prieš įsigaliojant JAV vyriausybės paskelbtiems muitų tarifams, o NT operacijų pardavimus palankiai veikia švelnėjanti ECB pinigų politika ir palengva atsigaunanti Lietuvos NT rinka. Vis dėlto nuotaikos rinkos paslaugų sektoriuje pastaraisiais mėnesiais prastėjo, nes įmonės pastebi silpnėjančią paklausą ir dėl to nuogąstauja dėl jos raidos artimiausioje ateityje.
Lietuvos ekonomika šiais metais turėtų toliau augti, tačiau yra reikšmingų rizikų, kurios gali lemti pastebimai kitokią ekonomikos raidą. Lietuvos bankas numato, kad šiais metais ekonomikos augimas bus artimas 3 proc. Prie tokios ekonomikos raidos prisidės tiek vidaus paklausa, tiek prekių ir paslaugų eksportas. Auganti perkamoji galia turėtų būti pagrindinis namų ūkių vartojimą skatinsiantis veiksnys, o intensyvėjantis ES fondų lėšų panaudojimas prisidės prie investicijų atsigavimo. Ekonomikos aktyvumą turėtų didinti ir augsiantis prekių ir paslaugų eksportas. Vis dėlto JAV prekybos politikos sprendimai ir galimas ES atsakas į juos gali lemti pastebimai kitokią Lietuvos ekonomikos raidą. Nežinomybės dėl šalies ekonomikos raidos taip pat įneša ir Lietuvos Vyriausybės sprendimai, susiję su šalies gynybos poreikių finansavimu ar II pensijų pakopos reformos įgyvendinimu.
