Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauja atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarka. Pagal ją galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų.
„Šis pokytis – žingsnis link patogesnių atsiskaitymų grynaisiais. Lietuvos bankas bendradarbiaudamas su prekybininkais prisidėjo prie parengiamųjų darbų, kad apvalinimo procesas vyktų kuo sklandžiau, nepatogumų nepatirtų nei pirkėjai, nei pardavėjai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad 1 cento ir 2 centų monetos nebus panaikintos. Jos ir toliau bus teisėta atsiskaitymo priemonė, jomis ir toliau bus galima atsiskaityti prekybos ir paslaugų vietose, tačiau apyvartoje jų natūraliai mažės. Jeigu turite sukaupę 1 ir 2 centų monetų stiklainiuose ar taupyklėse, galite juos leisti pirkiniams arba nemokamai išsikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ar Kaune į eurų banknotus, didesnio nominalo monetas arba Gynybos monetą, kol jų turės Lietuvos bankas.
Kaip veiks nauja atsiskaitymo tvarka?
Prekių ir paslaugų kainos išlieka tokios pačios – apvalinama tik galutinė pirkinių krepšelio suma.
Apvalinimas taikomas tik atsiskaitant grynaisiais pinigais.
Atsiskaitymo metu sumos bus apvalinamos tokiu būdu: jei galutinė suma baigiasi 1 centu arba 2 centais, ji apvalinama žemyn iki 0 centų, jei baigiasi 3 arba 4 centais – aukštyn iki 5 centų. Jei galutinė suma baigiasi 6 arba 7 centais, ji apvalinama žemyn iki 5 centų, o jei baigiasi 8 arba 9 centais – aukštyn iki 10 centų. Pavyzdžiui: 10,21 euro suma bus suapvalinta iki 10,20 euro, o 10,24 – iki 10,25 euro.
Jei galutinė pirkinių krepšelio suma yra mažesnė nei 5 centai, apvalinimas nebus taikomas.
Mokant kortele ar kitomis mokėjimo priemonėmis (elektroniniais mokėjimo būdais, dovanų kuponais, lojalumo kortelėse sukauptais pinigais ar socialinėmis kortelėmis), mokėtina suma nesikeis.
Apvalinimas yra neutralus pardavėjo ir pirkėjo atžvilgiu. Taikant apvalinimą, pirkėjas, mokėdamas grynaisiais pinigais, sumoka tai 1 ar 2 centais mažiau, tai 1 ar 2 centais daugiau negu apskaičiuota bendra mokėtina suma. Ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygintų.
Visą informaciją apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimą rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.
Faktai apie 1 ir 2 euro centų monetas
Šiuo metu apyvartoje esančių smulkiausių euro centų monetų, išleistų Lietuvos banko, svoris – 880 tonų. Tiek sveria šeši mėlynieji banginiai, didžiausi pasaulio gyvūnai. Grynųjų pinigų statistika rodo, kad apie 70 proc. 1 ir 2 euro centų monetų negrįžta į Lietuvos banką – didesnę jų dalį gyventojai pameta, kaupia. Dėl to kasmet prarandame apie trečdalį milijono eurų, o nuo euro įvedimo 2015 m. pamestų 1 ir 2 ct monetų vertė Lietuvoje sudaro apie 2,5 mln. eurų.
Kadangi 1 ir 2 ct monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant grynaisiais pinigais, Lietuvos bankas turi jas nuolat leisti į apyvartą, o pagaminti šias monetas kainuoja daugiau nei jų nominalioji vertė. Kainuoja ir transportavimas, sandėliavimas, inkasavimas, apskaita. Ir kasmet šių monetų kiekis apyvartoje padidėja iki 100 tonų. Tai nėra nei racionalu, nei tvaru.
Pradėjus apvalinti ir sumažėjus 1 ir 2 euro centų monetų poreikiui, bus patogiau naudotis grynaisiais pinigais, verslui supaprastės grynųjų pinigų tvarkymas ir sumažės su tuo susijusios išlaidos. Poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis nebebus, todėl valstybė patirs mažiau išlaidų, susijusių su grynųjų pinigų gamyba ir tvarkymu. Be to, apvalinimas prisidės prie efektyvesnio pinigų naudojimo ir aplinkos tausojimo. Dabar 1 ir 2 euro centų monetoms kaldinti, transportuoti, tvarkyti naudojami ištekliai, susidaro metalo (vario ir plieno), CO2 ir plastiko tarša, atliekos.
Euro zonoje galutinę pirkinių krepšelio sumą apvalina septynios valstybės – Nyderlandai, Belgija, Suomija, Airija, Italija, Slovakija ir Estija. Apvalinimas yra taikomas ir euro zonai nepriklausančiose šalyse – Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, taip pat Australijoje ir Kanadoje. Paskiausiai apvalinimą pradėjo taikyti Estija (nuo 2025 m. pradžios) ir Slovakija (nuo 2022 m. liepos). Jų patirtis rodo, kad perėjimo procesas vyko sklandžiai, gyventojai greitai prisitaikė prie pokyčių.
